- rimorius
- ×rìmorius (l. rymarz) sm. (1) Pun, Sug, Vdk, Grdm kas siuva pakinktus: Eisiu ryt pas rìmorių, kad šorus pasiūtų Krok. Pasprašyk rìmorių prie paliūtei Ktk. Mano amatas rìmoriaus buvo: treji ketveri metai [mokslo] Grv. Nunešk tą skūrą rìmoriuo Pln.
Dictionary of the Lithuanian Language.